draugbrolis

×draũgbrolis (plg. vok. Mitbruder) sm. (1) K, BŽ527 to paties darbo arba tos pačios tautos žmogus: Tūlas mūsų draugbrolių met savo giminę, seniausią kalbą mieląją KlvD350. Tyrinėtojai priekaištų nemažiau kentėjo nuo savo draugbrolių J.Jabl. Turime mylėti tą juodą žemelę, savo draugbrolius, tos pačios žemės vaikus Pč.